sudiržėti — vksm. Sudiržėjusiu délnu paglóstydavo medẽlį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdiržėti — intr. 1. pasidaryti kiek diržingam, pakietėti: Mėsa tik apdìržėjo Brt. Bulvės neišvirę, tik apdìržėję Brt. 2. prk. kiek aprambėti: Iš pavasario tartum vikrus buvo pusbernis, o dabar jau apdiržėjo Slm. ║ kiek apsenti: Laikas tekėti, jau merga… … Dictionary of the Lithuanian Language
diržėti — diržėti, ėja, ėjo intr., dìržėti, ėja, ėjo 1. darytis diržingam, kietėti: Rankos nuo darbo diržėja DŽ. Sėklos dìržėja, bet nedygsta Brt. 2. prk. rambėti, aptingti: Mūsų šviesuomenė darosi neveikli, diržėja Vaižg. 3. prk. darytis nejautriam,… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudiržėjimas — sm. (1) → sudiržėti 1: Beržo sudiržėjimas – neskyla Pn. diržėjimas; sudiržėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įdiržėti — intr. 1. pasidaryti diržingam, sukietėti: Beržinių malkų kambliai įdiržėję, jie karščio daugiau turi Sv. Senio skūra įdiržėjus, karščio nebijo On. Mano rankos nuo darbo labai įdìržėjo Brt. ║ užsigrūdinti: Anas nuo jaunystės prie sunkaus darbo… … Dictionary of the Lithuanian Language